- voravoti
- ×voravóti, -ója, -ójo 1. KŽ, Dsm, Dg žr. varavoti 1: Voravók arklius, kad nesueitų į dobilus Mrs. Dabar miškai brangūs, reikia triobą labai voravót Ėr. Nėr kam pas manę, nors ir daug mergučių, sergėt ugnelę, namus voravoti A1885,105. ^ Tylus liežuvis voravoja protą Lp. | refl. Pg, Krk, Žln, Mrc, Mrk: Eidamas per balas voravókis, kad neinsmuktai Dg. Voravókis, kad nepavogtų Vlk. Dabar mašinų daug – tik voravókis voravókis, nepasivoravósi – i po ratais! Mžš. 2. refl. tr. tvarkingai sudėti, sutvarkyti; plg. varavoti 3: Voravóties visus daiktus, kad nebūtų pasklidu J. 3. intr. B931, N, [K], BS154, KŽ nusileisti, sutikti, pasiduoti. 4. refl. gėdintis, varžytis: Merguta prieš bernuką voravójasi Lz. \ voravoti; išvoravoti; pavoravoti
Dictionary of the Lithuanian Language.